Taigi po visų mano staigmenėlių dar keletas krikšto tėvų sugalvotų žaidimų, bei dovanėlių (biblija vaikams, batelio formos konjakas, kuris laikomas iki jos vestuvių bus, laikraštukas) ir krikštynos ėjo į pabaigą. Prapjovėme specialiai užsakytą tortą, kuris buvo ne tik gražus, bet ir labai skanus ir po truputį svečiai pradėjo skirstytis. Tai tokios tad smagios buvo mūsų krikštynos.

Indrė

2012 08 11 15.30 val. mūsų mažylė tapo tikru angeliuku – pakrikštijome…

Šiai dienai daug ruošėmės…juk suteikiamas sakramentas tik kartą gyvenime, ir norisi tikėti, kad tuomet kažkas iš aukščiau dar labiau saugo mūsų vaiką…

Visą mėnesį iki krikštynų dienos orai mūsų nelepino, tačiau lemtingąją dieną nustebome, sulaukę gan gražios ir ramios dienos…tai pakėlė nuotaiką ir žinojome, jog viskas, kas suplanuota, pavyks puikiai…taip ir buvo…visi smagūs, gerai nusiteikę, niekas nevėlavo ir nenutiko jokių neplanuotų dalykų…

Oficiali dalis bažnyčioje teikė malonaus jaudulio ir, pasibaigus krikšto suteikimo ceremonijai, pasidarė taip gera, lengva ir net šiek tiek graudu…bet tik iš laimės, kad mūsų mažylė tokia graži, linksma, rami, nieko neišsigąstanti, nuolat besišypsanti, lyg suvokianti, kad jos gyvenimas sulig šia diena tik gerės, ir gavo dar vieną angelą sargą.

Prie bažnyčios ir joje vyravo rožinė spalva, kurią derinome ir savo aprangoje, puošyboje bei maiste…

Grįžę sėdome prie gražiai, krikštynų atributika papuošto stalo ir toliau mėgavomės nuostabia diena: geru oru, skaniais valgiais, linksmais žaidimais ir mums brangiausiais žmonėmis….Juk tokiomis progomis tik artimiausieji ir padeda gražiai šventei tapti dar įspūdingesne.

Šventės finalas – krikštynų torto ragavimas, kurio metu buvo dalinami diplomai krikšto tėveliams, įsakymai seneliams bei pasižadėjimai svečiams, kuriuos saugome…taip pat mėgavomės krikštynų nektaru, deginome krikštynų ugnelę, kurios ir svečiai gavo prisiminimui po dėžutę….

Mylimiausi ir brangiausi mūsų svečiai negailėjo įvairiausių gražiausių dovanėlių

Visos gražiausių akimirkų nuotraukos, bažnyčios, iš kurios išsinešėme tikrą angelo istoriją, prisiminimai, svečių biografijos, palinkėjimai bei patarimai, puošimo elementai, tos dienos laikraščio iškarpos sutalpintos šioje knygelėje – albume…tikiu, jos dėka ši mažylės diena niekad nebus pamiršta, net iki smulkmenų.

Agnė

Krikšto tėveliams užsakėme dėžutes-staigmenėlę. Viduje angeliukas ir raštelis su gražiais žodžiais ir prašymu būti krikšto mamyte ir tėveliu. Svečiams darėme kiek paprastesnius, bet ne prastesnius kvietimus

Toliau apranga… Dukrytė ir mamytė vilkėjom vienodas sukneles, tėtis mūsų puošėsi juodu kostiumu

Mažylės krikštynose vyravo balta ir persikinė spalvos, viską stengėmės suderinti, pradedant suknelėmis ir baigiant keksiukais.

Na, o daugiau viskas pagal tradicijas: širšių medus, profesijų spėjimas, pasižadėjimai, dovanos, žaidimai. Beje, krikšto tėveliams dovanojome dvigubus rėmelius – vienoje pusėje įrėmintas mažylės piešinys, kitoje įamžinta nuotrauka, kaip ji jį piešia. Seneliai gavo knygas „Senelių meilė“. Nuotraukoje krikšto mamytės paruoštas žaidimas – svečiai spėliojo, kas maišeliuose. Daikto pavadinimas prasideda raide parašyta ant maišelio

Aušrinė

Aš tikiu, kad krikštynų šventę organizuoja krikšto tėvai, atsiklausdami tėvelių norų ar pageidavimų. Taigi man ir mano vyrui praeitų metų vasarą teko garbė suorganizuoti krikštynas mūsų krištadukrai. Tėveliai norėjo, kad prieš vykstant į bažnyčią atliktume keletą senovinių papročių. Todėl improvizuotai numaudžiau krikštadukrą ir aprengiau ją. Tada į batuką įdėjom pinigų, cukraus ir druskos, kad vaikutis būtų turtingas, jo gyvenimas būtų saldus ir pikta akis nenužiūrėtų. Prieš išvykstant ištarėme priesaikos žodžius krikštadukrai:

Pasiruošę vykti į bažnyčią krikštadukrą iškėlėme pro langą, kad pakeliui, kas blogo nenutiktų. Atvykus prie bažnyčios visi turėjo sušukti vaikučio vardą, kad angelai išgirstų ir jį globotų. Sušukti turėjome garsiai!

Bažnyčioje mūsų krikštadukrai buvo suteiktas krikšto sakramentas. Taigi po bažnyčios patraukėme į gamtą, kur leidome balionus su palinkėjimais mažylei. Pasodinome medį. Tėvelis su krikšto tėveliu pūtė (gamino) didžiulius muilo burbulus), mes vaišinomės šampanu ir smagiai pasibuvome gamtoje.

Vėliau šventę tęsėme kavinėje, kurioje buvau paruošus keletą staigmenų… Pradėjau nuo pradžių ir papasakojau krikštadukros atsiradimo istoriją:

Po šios istorijos  paprašiau tėvelių iškelti Rugilę virš stalo, kad visą gyvenimą turėtų ko valgyti. Tada visi pasivaišinome ir tęsėme vakarą. Kadangi Krikšto tėvai atsakingi už dorovinį auklėjimą, todėl nutarėm padovanoti keletą dovanėlių:

• Bibliją vaikams
• Angeliuką (keramikinę dėžutę), kuris visą laiką saugos mažylę, o dabar saugoja kryželį (mūsų dovana auksinis kryželis -pakabukas) gal ateityje priglaus dantuką ar plaukų sruogelę
• Pinigėlių ir žvangančių ir šlamančių (įrėminau jubiliejinę monetą, bei popierinį pinigą)
• Bei palinkėjimų knygą, kurią paprašiau susirinkusių svečių papildyti.

Taip pat iškrėčiau mažą išdaigą ir pasakiau, kad turim dar vieną mažą dovanėlę. t.y. mažą gyvūnėlį mažylei, kuriuo turės rūpintis tėvai, o krikštadukra tik džiaugsis. Ir tada paprašiau svečių pabandyti atspėti, kokį gyvūnėlį nusprendėm padovanot, o ant stalo padėjau kartoninę dėžę. Variantų buvo įvairių- šuniukas, kačiukas, žiurkėnas, triušiukas, jūros kiaulytė ir t.t. bet smagiausia buvo žiūrėti į tėvelių susirūpinusius veidus ir liūdesio iškreiptas šypsenas. Tada smagiai pareiškiau, kad dovanojam PARŠELĮ, kurį dabar pat paprašysiu svečių pašerti. Tai buvo kiaulė – taupyklė, kurią pastačiau prie torto ir kas norėjo, tas galėjo pašerti mūsų dovanotą paršelį.

• Atspėt, ką kada pirmą kartą mažylė…. (tai daug klausimų apie mažylės pirmuosius kartus, kuriuos paprašiau surašyti mamytės prieš krikštynas)
• Močiučių rungtis sudainuoti lopšinę. (Apdovanojimą po medinį šaukštą gavo abi močiutės, kad kai tėveliai paliks pasaugot mažylę turėtų su kuo košę išvirt ir pamaitint)
• Senelių rungtis, kas daugiau pasakų žino.( Apdovanojau abu senelius po bliudelį, kad močiutėm košę padėtų maitint ir turėtų iš ko maitint)
• Senelių priesaika (atspausdinta ir gražiai įrėminta, gavo kiekviena senelių pora. Aišku prieš tai man beskaitant turėjo prisiekti)
• Tėvelių priesaika (atspausdinta ir gražiai įrėminta, tėveliams prisiekus jiems ir padovanota)
• Traukti žodžius ir įsipareigoti tai atlikti ( prirašiau įvairiausių žodžių ir tada kiekvienas svečias traukė po vieną ir turėjo pasakyti pažadą krikštadukrai pavartojant tą žodį)
• Butelis su profesijoms surašyti ir įmesti (pagaminau dekupažo būdu butelį su angeliuku ir į jį sumetėm spėjamą mažylės profesiją. butelį palikom saugot tėveliams, kurie įstojus mažylei į mokslus galės jai atiduoti ir sudaužyti butelį, taip bus aišku, ar kas nors atspėjo profesiją)

Pažaidus ir pajuokavus, beliko atsipalaiduot, tad buvau paruošusi Krikštuką- laikraštuką, kurį visi smagiai paskaitė ir pavartė.

Taigi šventė pavyko nuostabiai, pilna įspūdžių ir geros nuotaikos!

P.S. nuotraukose matoma krikštynų dėžė, butelis, palinkėjimų knygutė, krištukas mano rankų darbas. Jei kas norit kreipkitės padėsiu šiais klausimais :)

Nepatalpinau senelių ir tėvelių priesaikos, kurias taip pat labai gražiai apipavidalinau.

Indrė

Auginant vaikus tikriausiai visi žinote taisyklę „Tu planuoji, o Dievas juokiasi“. Kiek kartų dėl vaiko ligų teko nukelti vaiko gimtadienį? Nesudalyvauti dukros geriausios draugės gimtadieny ar kalėdinėje darželio šventėje, kur vaikas, rodos, amžinybę laukė Kalėdų Senelio? Atšaukti keliones ir pan.? O šįkart ponas Didis tikriausiai juokėsi net už pilvo susiėmęs, nes dėl vaiko ligos teko nukelti… krikštynas! Taigi apsiskelbus jau ant viso svieto buvau, kaip švęsim krikšto priėmimą per Vaiko gynimo dieną, o kitą dieną dar ir Tėvo dieną paminėsim… Tiek planų ir idėjų turėjau. Ką darysi, teko atšaukti bažnyčioje sutartą laiką ir nukelti sodybos rezervaciją į kitą dieną. Bet nėra to blogo juk.

Išaušus krikštynų dienai, atrodė tinkamesnio oro ir negali būti. Juk galėsim jau ir maudytis ežere sodyboj. Visi papuošimai ir pagrindiniai darbai, apranga jau buvo suruošti, daug kas sudėta ir net supakuota. Oi, mielosios, kad jūs žinotumėt, koks šis momentas man buvo saldus – jokio streso šešėlio ir panikos „aaa, nieko nespėsiu“. Tikriausiai pirmą kartą taip gyvenime jaučiausi prieš šventę. Reikėtų kažkaip šios praktikos neapleisti. Taigi beliko pasirūpinti tik maistu. Bet kadangi buvo patys artimiausi ir norėjome neįpareigojančiai  ir nerūpestingai praleisti savaitgalį, nekėliau sau jokių sudėtingų vaišių reikalavimų – pasitenkinome šašlykais. Nors stalai vis tiek lūžte lūžo, o po šventės uždarymo dar ir dalinomės visokias dešras…

Ruošiantis krikštynoms, ėmiau svarstyti, kaip čia daryti su ta programa, tradicijomis ir papročiais, kokios kieno pareigos ir atsakomybė. Bet nusprendžiau nesprausti savęs į tuos rėmus ir pasielgti pirmą kartą ne moteriškai – pasiskirstyti darbais. Paprastai tai per savo entuziazmą ir perfekcionistinį siekį aš linkusi apsiimti daugybę darbų, tokiu būdu save nualinti, ko pasekoje jaučiuosi beviltiškai išsekusi ir pikta ne tik ant vyro, bet ir visų kitų nekaltų aplinkinių. Taigi, nežinodama tų visų krikštynų tradicijų, aš paprašiau krikštamotės kartu su krikštatėviu paruošti kažkokią programėlę, užduotėlių, kad šventė nebūtų vien pasėdėjimas. O pati apsiėmiau dekoro ir šventės jaukumo kūrimu.

Padariau girliandą, kuri šventiniam stalui suteikė žaismingumo. Iš servetėlių paruošiau pom poms‘us su rafaello siurprizu, kad kiekvienam, prisėdusiam prie stalo, pabustų apetitas ir seilė nutįstų.

Kadangi mano mažasis jaunikaitis savo šventės progai buvo pasidabinęs rusva peteliške, nusprendžiau ir  desertinį stalą pagyvinti kavalieriškų angeliukų kompanija.

Mano mamos siurprizas visiem svečiam – vaisių asorti… Netikėtai ir neplanuotai įsiliejo į peteliškių kompaniją. Drugelis atrodė toks gyvas, toks gyvas, kad, rodės, nuvalgysim vos kelis kivius ir abrikosus – jis ims ir nuskris!

Dovanėlė krikštatėviams, migdoliniai suvenyrai svečiams.. ir kaip gi be mūsų krikštamotės sumaketuotų saldainių.. Ji visada per visus gimtadienius džiugina jubiliatus tokiomis saldžiomis dovanėlėmis.

Na, Augusto saldainiai – tai tik smulkmė, kiek krikštatėviai buvo visko prigalvoję. Augusto šampanas ir likeris, kuris bus atidarytas, kai ateis tas metas, jau kai galės pats ragauti. „Angeliukų šėlsmas“ – kas neragavo, tai pasakiško skonio alkoholinis gėrimas, panašus į likerį ar trauktinę, daromas iš spirito, kondensuoto pieno ir dar kas žino ko? – pasirodo tai labai populiarus gėrimas krikštynų šventėje. Didžiulė knyga su visais pasižadėjimais tėveliams, seneliams ir krikšto tėvams, kurioje palikome visi savo pirštų antspaudus. Ant lapelių rašėme sūnui palinkėjimus, spėjome profesijas – ir viską sudėjome į skrynelę, kuri buvo užplombuota tikru antspaudavimui skirtu vašku. Žaidėme krikštynų žaidimą, kurio metu kiekvienas turi traukti kortelę, ant kurios užrašyta kokia nors užduotis, pavyzdžiui, pasakyti 5 būdus, kaip nuraminti krikštavaikį arba pavaizduoti, kaip krikštavaikis parodo, kad prikakojo į kelnes arba kaip parduotuvėje zyzia kokio nors daikto. Oi, čia būta ir juoko ašarų.

Kadangi šventė vyko sodyboje ir be jokių baltų rūbų, pūstų ir sintetinių suknių, kostiumų, kurie, mano manymu, yra daugiau kančia nei grožis, visi jautėmės laisvai. Supomės ant supynių, maudėmės, deginomės, žaidėme krepšinį, „minusą“, jei kas dar pamenate iš mokyklos laikų. Net nepajutome, kaip greitai prabėgo savaitgalis.

Tiesa, nieko nepasakiau apie pačią krikštynų ceremoniją. Mes krikštijome Aukštadvario bažnyčioje. Jos kunigėlis dar pradžioje įspėjo, kad viskas truks iki valandos, nes čia kitaip nei mieste – jokių trigubų krikštynų ir jokio urmo ar šturmo – žodžiu, viskas pagal knygą, kaip ir priklauso. Nu, bet turiu pasakyti, kad tokio nuostabaus ir šilto klebono nesu gyvenime sutikus. Visas linksmas, nuotaikingas, pajuokauja ceremonijos metu, nesilaiko griežtų reikalavimų – dabar tu vaiką laikyk, o paskui – tu ir taip toliau ir panašiai. Nors iš pradžių tai streso buvo šiek tiek įvaręs. Vos ne anekdotas. Nueiname prieš krikštynas į kleboniją tvarkyt visų formalumų, skambinu aš į duris, girdžiu, kažkas šaukia „klebonas išvažiavo, nebus jo“. Net širdis sustojo. Staiga atsidaro durys, o gi žiū – pats klebonas tarpdury – ir sako jis „alia kaip drebėt pradėjai“.. Nu, kur čia nedrebėsi… Galvoju, nejaugi vėl krikštynas teks nukelti? Bet šįkart tikriausiai Dievas pagailėjo ir… nebedrįso juoktis iš mūsų.

Su meile,

Inga

Pagaliau į pasaulio šviesą išleidžiu Dovydo krikštynų ir Amelijos gimtadienio akimirkas, apipintas Pelytės Mini šypsenomis ir šių metų spalvų mados tendencijomis. Žinia, šie metai – mėtinės spalvos karaliavimas. Jos pilna visur, kur beeitum, bet aš vis tiek neįstengiu jos atsivalgyt ir akimis pasisotint. Gaila, bet mano fotoaparatas, iš pirmo žvilgsnio nepamilęs šios spalvos, dabar skriaudžia visus žiūrovus. O gal tiesiog tokios spalvos neatpažįsta? Čia, kaip iš tos serijos „unknown object“ arba „unknown colour“. Arba kaip tikras vyras: „kokia Mėtinė? Indigo, koralų, turkio, magenta, chaki – tai čia žalia ar raudona?“ Paklausiau vyro, kokia spalva indigo, tai žinokit „geltona“. Žodžiu, čia viskas labai paprasta ir aišku, kaip šešių spalvų flomasteriai. Čia MEEES prisigalvojam visokių indigo!

Taigi… mėtinės kaip ir nėra… bet už tai Magentos (vyras juokiasi) nors su vežimu vežk!

Visa šia gražia ir skoninga spaudos atributika rūpinosi Stilingos šventinės dekoracijos.

Linkėjimai,

Inga

Pagrindiniai šventės akcentai:
Rankų darbo girliandos
Macarons‘ų vardo kortelės
Vardiniai šokoladėliai
Krikštynų „košė“ – nuostabiai skanūs namų gamybos ledai
Geras oras ir puiki šventinė nuotaika

Niekas nesurizikuos paneigti, jog krikštynos – viena svarbiausių švenčių tiek naujai užgimusio krikščionio, tiek jo tėvų gyvenime. Kai gera draugė prasitarė esanti pakviesta krikštyti giminaičių vaikelį, primygtinai siūliausi padėti. Tiesą sakant, ji jau iš anksto buvo nusiteikus paprastajam šventės scenarijui, tad mano pasiūlymas tikrai nebuvo sutiktas garsiomis ovacijomis. Krikšto ceremonija bažnyčioje, šventiniai pietūs restoranėlyje, ir skirstomės…

Bet aš buvau nuožmi ir sakiau, kad reikia! Reikia, kad nors ir tik pasisėdėjimas restoranėlyje, bet būtų šventiškas ir jaukus. Jau pradėjus pasiruošimo darbus, sužinojau, kad krikštys ne tik brolį Jonuką, bet kartu ir sesę Aistutę. Kodėl gi ne, dar smagiau.

Ruošėm, karpėm, klijavom, šokoladėlius vyniojom, macarons‘us skaičiavom, o kas iš to gavosi – spręskite Jūs.

Tiesa, svečiai džiaugsmo ašaras braukė, Aistutės ir Jonuko „košę“ čepsėdami laižė, o išlaižytus medinius šaukštus į rankinukus krovė, idant prisiminimas apie jaukią šventę dar ilgai neišgaruotų.

O mes patyliukais maudėmės liaupsių ir šlovės spinduliuose – šventė pavyko!

Kristina

Kūrybinė grupė:
Šventės dekoravimas: Artišokas
Grafinio dizaino darbai bei papuošimai: Artišokas
Saldūs kepiniai: Tie kepėjai ir Therry kepyklėlė

Labai smagu prisiminti Tėjos krikštynų šventę, kuri mūsų šeimynai dar ilgai išliks atmintyje, o su dukryte galėsime šią šventę prisiminti žiūrint nuotraukas…

Mūsų šventės tema buvo „Meškučiai“, nes Tėja turi labai daug dovanotų meškučių bei nuotrauką. kurioje pozuoja tarp jų. Todėl pakvietimuose ir panaudojome šią nuotrauką. Kvietimus gamino Pastelija.

Tėjytės suknelę siuvomės pas dizainerę Ingridą Žitkuvienę „Inži„. Suknele likome labai patenkinti. Dukrytė buvo tikra princesė.

Šventės spalva buvo balta ir visi jos atspalviai su rožiniais akcentais. Norėjosi, kad viskas būtų balta, šviesu, o tai suteikia tyrumo ir lengvumo pojūtį. Juk tai krikštynos.

Dekoracijose atsispindėjo Meškučių tema. Šventės vietą dekoravo „Stilingos šventinės dekoracijos“.

Labai norėjau atskiro saldaus stalo su visomis desertų grožybėmis ir labai džiaugiuosi, kad pavyko jį įgyvendinti. Dalis saldumynų buvo atgabenta net iš Vilniaus, iš „Tie kepėjai“.

Kiekvienam svečiui dovanojome po angelišką meškutį bei dovanėlių žirniukų ir vardinius Tėjos šokoladukus. Norėjome, kad liktų prisiminimas apie Tėjytę ir jos šventę.

Tėjytė krikšo tėveliams dovanojo šiuos putlius angeliukus.

Seneliams Tėjytė dovanojo albumėlį apie save, kad dar ilgai prisimintų jos pirmuosius gyvenimo metukus ir krikštynų akimirkas. Albumėlius darė Klimdeka 

Šventė praėjo šauniai su artimiausiais šeimos nariais ir mūsų draugais.

Pasidarėme kampelį fotosesijai su burbulais. Tačiau dukrytei labiau rūpėjo šalia esantis fontanas

Viduje taip pat pasidarėme kampelį fotosesijai su svečiais.

Mama Raimonda

Jeigu ieškote originalių ir šiltų dovanėlių krikšto tėveliams, manau, pirmiausia reikėtų prisiminti krikšto tėvelių pareigas. Ar žinojote, kad krikšto tėvo statusas yra kilęs iš būtinybės laiduoti už krikštijamą žmogų, jog jis bus tikintis ir laikysis krikščionybės. Vėliau buvo galima turėti keletą krikšto tėvų, paprastai vyrą ir moterį, dar geriau, jei jie iš skirtingų šeimų, nes tokiu būdu vaikas turėtų net dvi globojančias šeimas.

Pagrindinė Krikšto tėvelių pareiga – mokyti vaikučius doros ir vesti tikėjimo keliu. Todėl galima padovanoti vaikišką bibliją, vaikiškų maldelių knygutę, kad svečiuojantis pas krikšto tėvelius kartu turėtų, ką paskaityti, pavartyti. O galbūt patarimų knygą, kaip užauginti sąžiningą ir teisingą pilietį, tokiu būdu parodant reikšmingą krikšto tėvelių indėlį, dalyvaujant vaikučio auklėjime. Taip pat galima dovanoti mielus ir sentimentalius daiktus: rėmelį, rakto pakabuką, puodelį su vaikučio nuotraukomis, rankų darbo užrašų knygutes, kuriose krikšto tėveliai pildytų vaikučio įsimintinas akimirkas, leidžiant laiką kartu, ar fiksuotų gražius ir linksmus jų vaikiškus patauškėjimus.

Jei pageidaujama dovanoti ne materialius daiktus, labai praktiška ir šiltų santykių užuomazgas formuojanti dovana – dovanų kuponai kokiai nors veiklai: ekskursija, spektaklis, zoologijos sodas, lipdymo iš molio pamoka ar kita veikla. Nieko nekainuojanti veikla – aplankyti visas, kiek įmanoma, bažnyčias. Jei ne gyvai, savo kojomis, tai visagalio interneto, google street view pagalba. Atrodo, na, kokia čia dovana, bet jei tai prašoma vaiko vardu ir tas vaikas turi daugiau atitinkamų pageidavimų (pvz., nusivesti į mišias, padėti pasiruošti pirmajai komunijai, nuvykti kartu į Vatikaną) galima viską gražiai suguldyti ant popieriaus lapo, pamaketuoti ar paskrebinti ir, laiško formatu ar įrėminus į rėmelį, padovanoti krikšto tėvams.

Yra tikėtina, kad krikšto tėveliai, reguliariai matydami namuose savo pakrikštyto vaiko prašymus, nepriekaištingai dorosis su visomis savo pareigomis. Taip, kad krikšto tėvai būtų reikalingi ne vien dėl dovanų gavimo, mūsų, kaip tėvų, pareiga – padėti užmegzti mūsų vaikelio ir jo krikšto tėvelių artimus santykius, padėti gimti jų nuoširdžiai ir tvirtai draugystei.

Žadėjau grįžti prie krikštynų laikraštuko temos. Tai štai! Iš tiesų, tai viso šito krikštynų „gėrio“ pilnas internetas. Žmonės nesibodėdami plagijuoja, kopijuoja, o, pakeitus vardą, gimimo datą ar dar keletą „nedidelių“ asmeninių grafų, prisitaiko visa tai savo reikmėms ir naudoja kaip asmeninę šventės atributiką.

Nėmėgstu plagijatų. Net ir per tas kelias dienas, likusias pasiruošimui krikštynoms, sukurpiau kažką asmeniško, alsuojančio sava istorija, o ne milijoną kartų girdėtomis nežinomo autoriaus eilėmis ar dar blogiau – gerai „nudėvėtais“ lėkštais juokeliais apie vaikų auklėjimo ypatumus.

Taigi, patikrinti ir pasiteisinę mano pamąstymai, apie ką rašyti krikštynų laikraštuke, kad jis taptų tikrai asmeniniu šventės atributu.

Krikštynos – viena pirmųjų švenčių, turinčių didelę ir ypatingą reikšmę kiekvienai šeimai. Mums ši šventė, krikšto data bei vieta buvo ypač reikšmingi, nes prieš 10 metų toje pačioje vietoje – Kernavėje – susituokėm ir prieš 5 metus krikštijom pirmagimį. Tad klausimų, kur krikštyti antrąjį vaikelį tikrai nekilo.

Iš pradžių krikštynas planavome kuklias, paprastas, be fotografo, žaidimų, užduočių ar didelių išlaidų, su kuo mažiau įsipareigojimų. Mergaitės krikštatėviai taip pat su 2 mažais vaikais ant rankų turėjo atvykti iš užsienio, tad, suprantama, ruošimuisi laiko ir jėgų nebuvo… Tik begalinis pomėgis ir noras surengti gražią šventę bei ta mintis, kad vaikelį krikštijam tik vieną kartą gyvenime, privertė pasistengti, savomis rankomis susikurti jaukią ir įsimintiną šventę.

Kadangi abi su dukryte krikštynų dieną turėjome būti su mano nertomis suknelėmis, visą krikštynų liniją pasirinkome „nėriniuotą“: krikšto žvakę, kurią užsakėme čia, puošė nertas sijonėlis panašus į mergaitės suknelę, stalą papuošėm nerta staltiese, tortas irgi buvo lyg su nėriniu.

Krikštynoms be tradicinės baltos dar pasirinkome žydrą spalvą, nes žydra spalva simbolizuoja Marijos apsiaustą, o rožinė – Jėzaus Kristaus, tad atitinkamai tokiomis spalvomis turėtų būti dekoruojami mergaičių ir berniukų drabužėliai. Į visą krikštynų šventę įtraukėm žydrą spalvą: padariau žydras–baltas girliandas, kurios vėjui papūtus virš mūsų šventės stalo virpėjo kaip drebulės lapeliai, į dangų paleidome žydrus ir baltus balionus, žvakę ir krikšto rūbą papuošėm žydra juostele. Šių spalvų taip pat buvo ir stalo dekoracijos: medinės M ir E raidės, tortas, saldainiai, iš tiulio pasiūti maišeliai su žydrais ir baltais saldainiukais dovanų kiekvienam šventės dalyviui.

Prieš ceremoniją mergaitė buvo aprengta tautiniais drabužiais, o krikšto mama ją perrengė balta suknele.

Kadangi gimus mergaitei davėm sutrumpintą Magdės vardą, tad krikšto metu suteikėm Elenos, lyg ir gavosi pilnas Magdalenos vardas ;) Krikšto žvakė buvo su užrašytais abejais vardais bei krikšto data.

Po ceremonijos prie bažnyčios pūtėm muilo burbulus, o vaikai bėgiojo paskui juos, krykštavo ir buvo taip gera ir ramu, kaip būna atlikus didelį svarbų darbą. Beje, tai geras dalykas užimti vaikus, o ir suaugusius, įduodant jiems po burbulų buteliuką. Fotografui belieka tik gaudyti gerus kadrus ir įamžinti puikias akimirkas.

Į dangų su palinkėjimais mintyse paleidome baltus ir žydrus balionus.

Šventės metu žaidėme palinkėjimų žaidimą. Kiekvienas ištraukė po kortelę, ant kurios buvo užrašytas žodis (pvz., sapnas, langas, daina, angelas, upė, laiptai, saulė, plunksna, suknelė, draugai ir pan.), ir turėjo sugalvoti po trumpą palinkėjimą Magdutei. Sulaukėme tokių gražių, nuoširdžių ir išradingų sveikinimų bei palinkėjimų! Buvo labai gera ir jautru!

Po šventės kiekvienai šeimynai padovanojom po magnetuką su linksma dukrytės nuotrauka, o krikštamotė – po baltą paukščiuką–pakabuką su užrašu „Magdės krikštas“, kuriuos per kiekvienas Kalėdas kabinsime ant eglutės, ir tai vis primins mūsų šviesią šventę.

Dovilė

Paprastai krikštynos organizuojamos šiltu vasaros metu, todėl, ieškant vaikučiui krikšto drabužėlių, reikia pagalvoti ne tik apie grožį, stilių, bet ir patogumą, natūralias medžiagas.

Sintetiniai audiniai, ilgos ir pūstos suknelės, liemenės ir švarkai labai apsunkina vaikučio dieną, ypatingai, kai jų laukia ilga ir karšta vasaros diena. Todėl rekomenduojame rinktis nesudėtingus kostiumus, vos iš kelių dalių, nebūtinai baltus, kad mergaitės ir berniukai galėtų jaustis drąsiai, nebijoti pargriūti, susitepti, galėtų laisvai ir patogiai judėti.

Mergaičių krikšto suknelės nebūtinai turi būti ilgos – labai dailiai atrodo trumputės, vaikystę primenančios legvos šilkinės, lininės, nėriniuotos. Naudokite dirželius ant liemens. Galvą denkite skrybėlaitėmis, subtiliais plaukų aksesuarais ar tiesiog natūralių gėlių vainikėliais.

Berniukų kostiumams siūlome rinktis ne tik baltą spalvą – derinkite tarpusavyje įvairius atspalvius. Vaikai atrodys stilingai suderinę patogaus dizaino kelnes su pastelinių spalvų marškinėliais. Naudokite vyriškus aksesuarus: petnešas, diržus, stilingas kepuraites, varlytes.

Nuotraukos: Foto Idilė 

Nuotraukos: Karle Dru

Nuotraukos: Maži Stebuklai

Nuotraukos: Lauros fotografija

Nuotraukos: Vita Tamoliūnė

Krikštynų metas jau gerokai įsibėgėjęs ir tikriausiai po truputį ritasi į šventinio sezono pabaigą. Štai ArtiŠokas dalinasi su mūsų skaitytojais šviežiais savo darbo vaisiais. Pasigrožėkite originaliu ir žaismingu krikštynų dekoravimo sprendimu, kuris nukėlė visus svečius į Amelijos šventinį kambarėlį.

Beje, mes mielai laukiame ir kitų dekoratorių, organizatorių darbų. Kviečiame pasidalinti savo darbais su visais.

Praėjo tie laikai, kai krikštynos asocijavosi vien su kryžiukais ir angeliukais. Šiais laikais krikštynos gali būti linksmos ir spalvotos, svajingos ir romantiškos, netgi edukacinės, jeigu krikštijamas didesnis vaikas. Krikštynos pagal svarbą atsistojo šalia tokių švenčių kaip vestuvės, jubiliejus, kai nemažai dėmesio yra skiriama dekorui, stilistikai, idėjai. Džiugu, kad mūsų gyvenime daugėja gražių stilingų švenčių.

Mūsų mylimiausi akcentai:
Dovanėlės svečiams – sausainukai batukai
Tortas žaislinėje lovytėje
Keksiukų ir saldainių spinta
Dekoruotas senovinis langas
Saldainių pakabėlės
Daili rankų darbo girlianda

Amelijos krikštynos vyko labai gražioje vietoje – Vilniaus botanikos sode, tačiau ten įsikūrusio restorano Aula patalpa pasirodė esanti šaltoka ir tamsi tokiai šventei, todėl idėjų generavimo procesas kiek užtruko… Kol vieną naktį… atėjo mintis padaryti viską kitaip. Taip saldusis stalas pavirto mažosios Amelijos įsivaizduojama kambario projekcija su supama lovyte, pilna saldumynų spinta ir dideliu langu į laimingą gražiosios mergytės gyvenimą.

Dominuojančios spalvos: įvairių atspalvių rožinė, geltona. Pagrindinis stalo akcentas – dekoruotas senovinis langas. Kiekvienas langelis pasakoja savo istoriją. Viename iš jų puikiuojasi ir pati šventės šeimyninkė Amelia.

Joks mažosios mergaitės kambarys negalėtų apsieiti be supamo arkliuko, jis papuošė Amelijos šventinį tortą, kurį mes netradiciškai patalpinome į mažą žaislinę lovytę. Saldainius suvėrėme ant mažų mūsų pagamintų pakabėlių, o keksiukai užpildė nedidelę žaislinę spintą. Kitus saldumynus išrikiavome ant specialiai šventei pagamintų stiklinių padėkliukų. Stalą papuošė mūsų rankų darbo girlianda su Amelijos vardu.

Patalpą labai pašviesino balti kėdžių užvalkalai. Vardų kortelės taip pat buvo sukurtos atsižvelgiant į šventės stilistiką: kiekvienas svečias gavo po mažą gardų Amelios batuką, dailiai supakuotą į permatomą maišelį. Salę pripildėme balionų, kurie vėliau taip pat puikiai pravertė Amelijos fotosesijai ant botanikos sodo žolytės tarp nuostabių žiedų.

Elena

Kūrybinė grupė:
Šventės dekoravimas ir dekoracijos: Artišokas
Šventės vieta: Restoranas Aula Vilniaus botanikos sode
Fotografė: Jūratė Gurauskė photography
Vardinė pakaba: Artišokas

Mama Sigita dalinasi su mumis savo įspūdžiais ir smagiomis akimirkomis iš savo sūnelio krikšto šventės. Spalvų derinys – žydra ir ruda – tiesiog sutirpsta akyse bežiūrint – labai dailu ir subtilu. Džiaugiamės galėdimi ir mes papuošti šią šventę – arkliukų girliandos, kabančios virš saldaus stalo – tikrai suteikė gero efekto ir stalo išskyrimo iš visos šventinės erdvės.

TEMOS IDĖJA IR KVIETIMAI

Daugelis švenčių mūsų gyvenime kartojasi, o krikštas  būna vienąkart gyvenime, todėl šią šventę norėjosi paminėti kažkaip ypatingai. „Supamo arkliuko“ tema gimė iš pirmosios Emiliuko asmeninės fotosesijos, kurioje jis laikė medinį arkliuką. Tos nuotraukos kartu su mažu mediniu arkliuku ir papuošė šventės kvietimus. Juos gaminome kartu su tėveliu patys.

APRANGA

Emiliuko drabužėlius ir krikšto skraistę jau seniai buvau nusižiūrėjusi Puku Puku, ten siuvome ir tėčio bei krikšto tėčio varlytes ant kaklo.

Nuotraukos rėmelį ir pakabą krikšto drabužėliui „Angel‘s  Deco Studio“

SALDUSIS STALAS IR DEKORACIJOS

Labai norėjau atskiro saldaus stalo su desertais ir vieta svečių dovanėlėms, todėl labai džiaugiuosi, kad pavyko tai įgyvendinti.

Šventės spalvas – baltą, rudą ir žydrą – padiktavo tortas, kurio nuotrauką radau internete, o jį ir kitus skanėstus mums sutiko pagaminti UAB „Sigitos kepiniai“.

Dekoracijas šventiniam stalui gamino „Šventinės dekoracijos“, girliandas „Šventės idėja“, kaspinus „Pom pom dekoracijos“

O kad nuostabų tortą būtų valgyti dar skaniau, pagaminome svečiams medinius šaukštukus su Emilio krikšto vardu ir šventės data.

DOVANOS

Emiliuko įrankius tortui valgyti ir dovanėles – latte šaukštus su mėgstamos veiklos atributika –  krikštotėveliams – „I & I handmade beauty“.

Nepamiršome ir senelių: jiems dovanojome po įrėmintą nuotraukėlę ir graviruotus medinius rėmelius atsiminimui apie šią šventę.

Dovanotą krikšto mamos Emiliukui meškiuką, kuris buvo aprengtas panašiai kaip pats šventės dalyvis, mamos priderintą dirželį ir dovanėles svečiams – mažyčius arkliukus – gamino „Simonos rankdarbių kampelis“.

Dovanų gavome krūvą angeliukų, žaislų, močiutė sidabrinį graviruotą čiulptuką pirmam dantukui.

Kadangi tema buvo „Supamas arkliukas“ gavome ir laimingą Emiliuko pasagėlę.

Krikšto tėtis, dovanodamas pinigėlius, juos supakavo labai originaliai: jie buvo įdėti į mažą medinį graviruotą vežimėlį, kuris buvo pririštas prie milžiniško baliono.

VEIKLA IR PRAMOGOS

Nenorėjau apkrati Krikšto tėvelių ruošimosi vargais, nebuvo jokių priesaikų ir pan. Svečiai pietų metu smagiai šnekučiavosi, rašė linkėjimus ir vartė „Pirmąjį mažylio dienoraštį“, kuriame buvo visos svarbiausios Emiliuko gyvenimo akimirkos, linksmos istorijos ir nuotraukos.

Taip pat paruošėme aikštelę vaikučiams, kurioje jie galėjo žaisti ir piešti ant kartoninio arkliuko iš „Paukščių pienas“.

Kadangi ir apeigos, ir pati šventė vyko prie gražaus parko, jame ir  vyko pagrindinė mūsų fotosesija. Į parką atsigabenome klasikinę mėlyną sofą, ant kurios galėjo įsiamžinti visi mūsų svečiai. Sofą mums paskolino „NAN Klasikiniai baldai“.  Šventės akimirkas įamžinti mums padėjo „Saulės pieva“ fotografė Rūta.

Emiliuko mamytė Sigita

Kūrybinė komanda:

Artėjo metas krikštyti mūsų mažiausiąjį. Kadangi mums tai ypatinga šventė, iš anksto ėmiau apie tai galvoti…

Iš kelių variantų nusprendėme pasirinkti ir surengti mažyliui drugelių šventę… Juk kas gali būti per šventę gražiau ir švelniau už netikėtą praskrendančio drugelio prisilietimą? Senovės indų legenda sako, kad drugeliai – tai skrendančios į dangų sielos. Todėl, paėmus drugelį į rankas ir pašnibždėjus jam savo trokštamą norą, jis būtinai jį perduos Dievui. Tad su visais geriausiais linkėjimais krikštynų dieną surengėme drugelių puotą ir padovanojome sūneliui tropinį drugelį, kuris po krikštynų liko mūsų augintiniu.

Drugeliai puošė visą mūsų šventę… Mamos gamintomis drugelių girliandomis puošėme šventės vietą, jie nutūpė ant torto, mamos keptų keksiukų, cake pops’ų ir kitų skanėstų.. Drugeliai puošė ir mažylio įrankius, dovanėles svečiams, netgi iš vaikučio pėdučių išspaudėme drugelius ir juos įrėminome.

Drugeliais nelikome nepasipuošę ir mes. Sūnelį kostiumu aprengė „V&V Boutique“, o mes priderinome varlytę – drugelį.  Mama pasipuošė suknele, kurią EveryONE dekoravo drugeliais, o Belts.lt papuošė odiniu dirželiu ir kitais aksesuarais.

Ir ką gi, pasipuošus ir pasiruošus atėjo metas krikštui..

Po to mūsų laukė smagi fotosesija…

O svečius pasitiko užrašas „Sveiki atvykę“ ir girlianda „Adomo šventė“, kuriuos mums padovanojo „Šventės idėja“ (esam labai dėkingi) :)

Svečių laukė vaišės drugelių apsupty, saldainiai, specialiai paruošti vaikučio krikštynoms.

Krikštatėviai paruošė įvairių užduotėlių, sūnelio laikraštuką, o svečių palinkėjimus įamžinome ant popierinio drugelio

Krikštynų proga dar pasodinome medelių ir pradėjome šventę švęst :)

Pagarbiai,

Ieva

Kūrybinė grupė:

Girliandos Jūsų šventei:

• vestuvėms
• mergvakariams
• gimtadieniams
• krikštynoms
• įmonių/biurų šventėms/dekoracijoms
• Valentino dienai
• Velykoms
• Kalėdoms ir kt. metų šventėms

Galime pasiūlyti pagal girliandos formą apvalias, banguotas, širdeles ir kt. Skirtingų dydžių, skirtingų raštų ir spalvų. Girliandos ilgis derinamas individualiai.

Priimami individualūs užsakymai pagal skirtingas temas, poreikius, spalvas bei tekstūrą.

Kai norisi kažko kitokio, kartais tereikia vos kelių priemonių. Popierinės servetėlės (doillies) šiam tikslui nepamainomos. Jos gražuolės, romantiškos ir labai patogios, turinčios daugybę panaudojimo galimybių. Štai kur galima jas naudoti:

Dovanų pakavime:

bluepurpleandscarlett.com

charlottesfancy.com

Etsy.com

Kvietimams bei vokams:

Žvakidėms:

Dekoracijoms:

Vaišėms:

Savo vaiko krikštynoms taip pat naudojau popierines servetėles:

Inga

Kai pamatėme šias krikštynas mūsų lietuvaičių kūrybos galerijoje, supratome, kad būtinai turime parodyti ir jums! Išpuoselėtas subtilumas, pastelinių spalvų gaiva primena, jog krikštynų šventė nebūtinai turi būti tik rožinės ar žydros spalvos. Kaip buvo joms ruoštasi, pasakoja mama Kristina.

Šventės organizavimas užtruko labai trumpai – neturėjome tam daug laiko. Kadangi Gytės ir mano gimtadieniai skiriasi lygiai pusę metų, tai ir šventės data pasirinkta būtent per mano gimtadienį.

Visą šventės stilių, įvaizdį buvome numatę iš anksto. Iki mažiausių smulkmenų ir detalių, kūrėme vientisą stilių. Rinkomės labai švelnius pastelinius tonus (pieno, karamelės, šokolado), vyravo nėriniai ir šilkas. Stengėmės, kad bendra visuma derėtų prie šventės idėjos – Angelų.

Visas sukneles kūriau pati. Norėjosi lengvų audinių, kad jos plazdentų vėjyje ir būtų nepakartojamos. Krikšto dėžę taip pat derinome prie bendros šventės visumos, padariau ją pati. Labai norėjosi, kad viskas, kas bus padaryta Gytės šventei, būtų su meile ir iš visos širdies.

Užsakėme Gytės vardo raideles, nertus burbuliukus, kurie atstojo Gytei puokštę. Labai gražūs buvo Airidos Skrickienės kurti papuošalai – angeliukai, jais buvome pasipuošę visi. Ta dieną išties atrodė, kad mus aplankė angelai. Jie buvo visur: ant stalo, tarp dekoracijų – lyg netyčia nutūpę pasidžiaugti mūsų švente.

Fotosesijos vieta pasirinkome Burbiškių dvaro parką, na, o pati šventė vyko Rūtos kavinukėje Šiauliuose. Ten gyvai grojo fortepijonas, nuotaika išties buvo pakylėta ir nuostabi.

Kristina

Mūsų šventę pavertė nepakartojama:

Fotografai – Donata Benevičiūtė ir Algirdas Dumčius.
Raidės – Spalvotos raidės
Burbuliukai – Siūlų kamuoliukų istorijos
Pom poms – Cocone
Dekoras, stilius, suknelės, krikšto dėžė – Balta Katė stiliaus namai

Kartais papuošti saldųjį stalą pakanka vos keleto akcentų: spalvingų dekoracijų su smeigtukais keksiukų grietinėlės kepurėlėms, stalo kortelių su desertų pavadinimais ar dailaus rėmelio su prasmingu užrašu. O gėlytės ir švelnios pastelinės spalvos – ar gali būti kas nors geriau mergaitės krikštynoms? Net neabejojame – tikrai gali… nes dekoracijų variantų yra be galo daug, ir vienos už kitą jos puikesnės.

Vieta: Gilužio sodyba
Spaudos dekoracijos: Šventės idėja

Mama Eglė, planuodama savo dukrytės krikštynas, nusprendė, kad fotosesijos kampelis yra privalomas. O kad fotosesija taptų linksma ir skani, į pagalbą pasitelkė nenuginčijamus vaikų skanėstus – ledus. Šypsenos garantuotos ne tik mažųjų, bet ir didelių šeimos narių. Štai, paskaitykite Eglės įspūdžius patys.

Krikštynų kūrybinė komanda:

Dekoras: Egle Loves Decorating
Fotografė: Irma Siliūnaitė
Krikšto dėžė: iš grožybių parduotuvės „MŪZI“
Palinkėjimų knygutė „Šliaužtukas“: Vitdeko

Galvodami apie savo dukrytės Smiltės krikštynas, visada žinojome, kad norėsime kuklios šeimos šventės su artimiausiais ir mylimiausiais žmonėmis. Pati esu dekoratorė, todėl visas planavimas ir ruošimasis buvo mano rankose. O aš, tiesą sakant, labiausiai svajojau apie didelę ir šiltą fotosesiją, kurioje sudalyvautų visi svečiai. Reikėjo tik sugalvoti fotosesijos temą, ir ji į galvą atėjo (kur jau čia atėjo, bėgte atbėgo) kone per penkias minutes, visiškai netikėtai ir užtikrintai. LEDAI.

Užduotis buvo sugalvoti, kaip tokius popierinius ledus padaryti tvirtus mažytėm smalsiom rankytėm. Ledai išėjo puikūs (net trijų skonių, kaip tądien visiem sakiau: vaniliniai, braškiniai ir bananiniai), saulė buvo ypatingai šilta, o nuotaika tiesiog nereali!

Į fotosesijos vietą teko nusivežti ir suolą, ir kėdes, ir stalą, ir visus pačios pagamintus saldumynus. Atkeliavom su dviem pilnais automobiliais, bet stengtis buvo tikrai verta. Viskas dėl tos mažos, be galo visų mylimos ir branginamos mergaitės.

Labai džiaugiuosi dėl svečių, nes jų buvo būtent tiek, kiek reikėjo: tik krikšto tėveliai, seneliai ir promočiutės. Ačiū jiems visiems, įsiamžinusiems ir sudalyvavusiems. Ir mažoji Smiltė fotosesijoje sudalyvavo su didžiausia šypsena, juk tiek saldumynų priragavo turbūt pirmą kartą.

Dieną užbaigėme skania vakariene. Beje, čia ledus pakeitė angeliukai – tokia proga jie tiesiog būtini.